kringlys

kringlỹs sm. ppr. pl. (4) smulkus šiaudagalys; smulkus daiktas: Gerų šiaudų neversk mėšlan, vely atnešk bent keletą maišų kringlių̃ Ds. Kad sukapota pelių šiaudai – vieni kringliaĩ! Ds. Kaip tik palietėm senąjį stogą, tai visi šiaudai pavirto kringliaĩs Ut. Pelės visus šiaudus sukapojo į kringliùs Užp. | prk.: Mažutis! Va, toks kringlẽlis Ds.